Civilinė sauga

Gaisro pavojai

 

1. Liepsna - labiausiai matoma gaisro sudėtinė dalis. Liepsna - degančios dujos ir garai, kurie išsiskiria daugelio kietų medžiagų degimo metu. Ji ryški ir karšta, todėl dažniausiai žmonės ją laiko didžiausiu gaisro pavojum. Degant medienai, liepsnos temperatūra yra 850-1400 0C, degant naftos produktams – 1100-1300 0C. Liepsna gaisro metu išskiria šilumą (karštį). Dalis tos šilumos sunaudojama degimo produktams kaitinti, kita dalis išsisklaido kaip šiluminiai spinduliai, kurie kaitina aplinką ir aplink esančius daiktus.

 

2. Šiluma – karštis , kuris gali nudeginti kūną, akis. Nepaisant medicinos mokslo pasiekimų gydant odos nudegimus, trečdaliui kūno patyrus antro laipsnio nudegimus, išgyventi šansų nedaug. Laikas, per kurį žmogus gali gauti antro laipsnio nudegimą, neilgas. Kai aplinkos temperatūra 71 0C, antro laipsnio nudegimą galima gauti per 26 sekundes. Jei temperatūra 100 0C , gali užtekti 15 sekundžių.

 

3. Karštas oras , kuriuo tenka kvėpuoti gaisro metu. Temperatūra kambaryje gali pasiekti 1000 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai, apdega kvėpavimo takai, net plaučiai, o drabužiai, ypač jeigu jie pagaminti iš sintetinių medžiagų, lydosi ir limpa prie odos.

 

4. Dūmai ir nuodingos dujos. Degimo metu į aplinką išsiskiria daug įvairių toksiškų dujų. Jų įkvėpus galima ne tik sunkiai apsinuodyti, bet ir mirti. Žmogus gali prarasti sąmonę, uždusti ar apsinuodyti per 2-3 minutes. Tiršti juodi dūmai, išsiskiriantys degimo metu, pavojingi dar ir tuo, kad mažina matomumą ir graužia akis. Kad greitai išeitų iš pavojingos patalpos, žmonės turi gerai matyti evakuacinius išėjimus, rodykles, rodančias išėjimo kryptį, o uždūmintose patalpose, ypač nepažįstamuose pastatuose, masinėse žmonių susibūrimo vietose, kiekvienas juda, kaip jam atrodo, tinkama, o iš tikrųjų skirtinga kryptimi. Evakuacija tampa chaotiška, prasideda panika. Tai labai pavojingas gaisro faktorius. Žmogų apima baimė, kuri temdo sąmonę ir gebėjimą blaiviai mąstyti. Žmogus nebesugeba susiorientuoti ir teisingai įvertinti situaciją.

 

5. Deguonies trūkumas. Ugnis išdegina iš patalpos deguonį. Sumažėjus deguonies kiekiui vos trim procentais (iki 18 %), labai pablogėja žmogaus organizmo judėjimo funkcijos, o būti patalpoje, kurioje deguonies kiekis ore sumažėjęs iki 14 proc., yra mirtinai pavojinga.

 

6. Sprogimas . Jis gali būti ir gaisro priežastis, ir pasekmė. Sprogimas gali būti cheminio arba fizinio pobūdžio. Fizinio pobūdžio sprogimas – tai įvairių talpų ar renginių aparatų (katilų, rezervuarų, balionų) plyšimai, kai talpos neišlaiko pernelyg didelio slėgio, išsiplėtus dujoms ar garams. Gali sprogti degios dujos ar oro ir dulkių mišinys. Tai cheminio pobūdžio sprogimas. Įvykus tokiam sprogimui, medžiaga sudega milžinišku greičiu, o dėl labai išsiplėtusių garų, dujų susidaro didžiulis slėgis į aplinką. Tuo paaiškinama didžiulė griovimo jėga sprogimo metu. Sprogimo metu paprastai atsiranda liepsna, nuo kurios gali užsidegti aplink esantys daiktai, medžiagos.

 

Kaip apsaugoti NAMUS NUO GAISRO

Beveik du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio, apie 10 proc. - dėl netvarkingų elektros įrenginių. Kitos dažniausios gaisrų kilimo priežastys yra netvarkingos krosnys, vaikų išdykavimas, padegimai, technologiniai pažeidimai ir kt.

 

Kad išvengtume gaisro, visų pirma, reikia žiūrėti, kad kieme nebūtų laikomos degios medžiagos (šiukšlės, seni baldai, makulatūra, sausi lapai). Pavojinga kieme deginti sugrėbtus sausus medžių lapus - vėjas gali rusenančius lapus užnešti ant stogo ar įpūsti į orlaidę ir dėl to gali kilti gaisras. Priešgaisrinės saugos taisyklės draudžia deginti atliekas arčiau nei 30 metrų nuo pastatų, o aplinkos apsaugos reikalavimai dar griežtesni – deginti sugrėbtas augalinės kilmės atliekas draudžiama aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

 

Ne mažiau svarbu, kad prie namų nebūtų užstatyti privažiavimai, o žiemos metu aplink būtų nuvalomas sniegas, kad prie namo visuomet galėtų privažiuoti ugniagesių automobiliai.

 

Žvakės

Svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą. Tokią, kad degančios žvakės niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ar naminiai gyvūnai. Nepatariama statyti žvakių ant palangės, prie užuolaidų, nes skersvėjis gali įpūsti liepsną, o prie jos prisilietusi besiplaikstanti užuolaida tikrai užsidegs… Jokiu būdu nepuošti jomis kalėdinės eglutės!

 

Žvakės turi stovėti sunkiose, stabiliose žvakidėse. Jei žvakė degama ne žvakidėje, ji turi stovėti ant nedegančio paviršiaus. Todėl negalima degančios žvakės statyti, pavyzdžiui, ant televizoriaus – plastikinis televizoriaus korpusas pradės lydytis ir gali užsidegti.

 

Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama – gali užsidegti prie stalo sėdinčiųjų drabužiai ar plaukai. Puošiant stalą reikia prisiminti, kad dirbtinės gėlės, kaspinai apie žvakę taip pat gali sukelti gaisrą.

 

Deganti žvakė skleidžia didelį karštį, todėl virš jos turėtų būti bent 1 metro tarpas. Pastatytos lentynose ar po stalu, jos tikrai sukels gaisrą. Negalima statyti daug žvakių vienoje vietoje. Tarp dviejų degančių žvakių turi būti bent 10 cm atstumas.

 

Degančių žvakių negalima judinti, o prieš perkeliant jas į kitą vietą būtina užgesinti. Svarbu prižiūrėti, kad į karštą vašką neprikristų ko nors degaus, pavyzdžiui, degtukų nuolaužų…

 

Rūkymas

Visi žino, kad rūkymas pavojingas sveikatai, bet ne visi suvokia, kad jis pavojingas ir gyvybei.

 

Neatsargus rūkymas yra dažniausia gaisrų, kuriuose žūva žmonės, priežastis. Neretai taip nutinka, kai rūkant užmiegama. Paprastai tokie gaisrai nesunaikina viso turto. Dažniausiai apdega lova, o joje randamas neatsargiai rūkiusio žmogaus kūnas. Neretai žmogus miršta uždusęs rusenančios patalynės skleidžiamais dūmais.

 

Cigarečių tabakas ypač pavojingas, nes gali kurį laiką nepastebimai rusenti. Mat šis tabakas palaiko degimą, todėl numesta neužgesinta nuorūka pati neužgęsta tol, kol visiškai nesudega joje esantis tabakas.

 

Dėl cigaretės nuorūkos kyla daug gaisrų – numesta neužgesinta nuorūka uždega mišką, padega sausą žolę. Vakare išmetus neužgesintą nuorūką į šiukšlių kibirą ir nuėjus miegoti, naktį gali pažadinti ugniagesių beldimas į duris. Gali ir nepažadinti. Pagalvokite, kodėl?

 

Dažnai kartojasi ir tokia situacija: žmogus, daugiaaukščio namo balkone surūkęs cigaretę, neužgesinęs meta ją per balkoną žemyn. Deganti cigaretė su vėjo gūsiu „įskrenda į kurį nors žemutinių aukštų kaimynų balkoną, pilną pačių įvairiausių namų apyvokos daiktų… Daiktai užsidega.

 

Aplaidus užmaršumas virtuvėje

Didžiausias gaisro pavojus virtuvėje – viryklė. Ji skleidžia karštį, todėl gali užsidegti prie viryklės laikomi rankšluosčiai, užuolaidos ar virš jos padžiauti skalbiniai.
Maisto produktai taip pat yra degūs. Maistas gali pridegti – namai bus pilni dūmų, o prisvilusį maistą teks išmesti. Jeigu verdantis puodas bus paliktas be priežiūros ilgą laiką, maistas puode ne tik pridegs, bet ir užsidegs. Kils gaisras.
Svarbu atminti, kad pridegusio maisto negalima gesinti vandeniu. Ypač pavojingi įkaitę riebalai. Pasiekę tam tikrą temperatūrą (450 0 C), jie savaime užsidega. Jeigu taip atsitiko, reikia nedelsiant išjungti viryklę, užsukti dujų čiaupą ir slopinti liepsną. Ugnis užges, uždengus ją dangčiu, nedegiu audeklu ir išjungus degiklį. Dangtį galima nuimti tik tada, kai indas visiškai atvėsta. Jokiu būdu liepsnos negalima gesinti vandeniu – įvyks sprogimas!

 

Virtuvėje daug kas gali sukelti gaisrą. Pavyzdžiui, „išbėgusi“ sriuba užpila viryklės liepsną, dujos nevaržomai teka į virtuvę, o jos, kaip žinia, lengvai sprogsta… Arba užsidega puode svylanti košė, liepsna nuo puodo šokteli ant plevenančių lango užuolaidų… O tai jau nebevaldomas gaisras…

 

Elektra

Dažniausios priežastys, dėl kurių elektros tinkle kyla gaisrai, - vanduo šalia elektros laidų, perkrautas tinklas, pliki, neizoliuoti, kabantys elektros laidai.

 

Pavojingiausia namuose vandens ir elektros kaimynystė. Saugokite, kad nesušlaptų ar nesudrėktų elektros laidai, kištukiniai lizdai, kištukai ar patys elektros prietaisai. Nestatykite ant televizoriaus ar mikrobangų krosnelės vazų su gėlėmis ar vazonuose auginamų kambarinių gėlių. Reguliariai tikrinkite, ar neprakiuręs elektrinis virdulys, nepilkite į jį vandens, kai jis įjungtas į tinklą.

 

Vonios ir dušo kambariai – drėgnos patalpos, kuriose taip pat naudojami elektros prietaisai: šviestuvai, plaukų džiovintuvai, ultravioletinių spindulių lempos. Nesinaudokite, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvu, jei patys esate šlapi ar kaip nors kitaip liečiatės su vandeniu. O stalinių lempų, toršerų, dulkių siurblių ir kitų panašių elektros prietaisų vonios kambaryje geriau visai nejunkite.

 

Jeigu elektros prietaisas imtų rūkti ar degti, pirmiausia reikia jį išjungti iš elektros tinklo – ištraukti kištuką iš lizdo, o tik paskui gesinti. Jeigu neįmanoma atjungti srovės, gesinti galima tik angliarūgštės ar milteliniais gesintuvais. Jokiu būdu negalima gesinti vandeniu!

 

Labai svarbu, kad elektros laidai nebūtų prispaudžiami durimis ar baldais, mindomi, kitaip tariant, pažeidžiami mechaniškai. Virtuvėje elektros prietaisams reikia rasti tokią vietą, kad laidai nesiliestų prie viryklės ar plautuvės, miegamuosiuose kambariuose – prie lovų.

 

Visi elektros laidai turi būti izoliuoti, neapspurę ir pritvirtinti. Jeigu jie nutrūko ar pažeista jų izoliacija, nepakanka paprasčiausiai apvynioti pažeistą vietą izoliacine juostele. Juostelė gali nusmukti ir ant pažeistos vietos gali patekti dulkių ar vandens. Niekada nemėginkite patys sujungti nutrūkusių laidų. Tegul tai daro specialistai elektrikai.

 

Dar viena priežastis, dėl kurios kyla gaisrai – perkrova elektros tinkle, kai į tinklą vienu metu jungiama per daug elektros prietaisų. Staiga pradeda kaisti laidai ir užsidega guminė jų izoliacija. Nuo to gali užsiliepsnoti arti esantys daiktai, medinės lubos, sienos. Kad išvengtumėte gaisro, pasistenkite nejungti į vieną lizdą kelių elektros prietaisų, ypač galingų prietaisų, tarkime, šildytuvų.

 

Pavojaus signalai, rodantys netvarkingą elektros instaliaciją ar kitas problemas:

 

· karšti elektros laidai, kištukiniai lizdai, įtaisai lempoms įsukti;

· dėl neaiškių priežasčių išmušami elektros saugikliai;

· mirga šviesa;

· aprūksta, ant arba virš kištukinių lizdų, jungiklių atsiranda degimo žymių; juntamas elektros laidų svilėsių kvapas;

 

· įjungus elektros prietaisas „krečia“, iš lizdo pasipila kibirkštys.

 

JEIGU NAMUOSE KILO GAISRAS

Bet kokios nelaimės atveju pagrindiniai žmonių veiksmai yra pagalbos iškvietimas ir evakuacija į saugią vietą.

 

Jeigu gaisras nedidelis ir jaučiate, kad galite jį užgesinti, – pamėginkite tai padaryti. Tik jokiu būdu nerizikuokite. Galite bandyti gesinti iš tiesų nedidelius gaisrus, pavyzdžiui, užpilti vandeniu užsidegusią šiukšlių dėžę, išjungti iš elektros tinklo pradėjusį rūkti televizorių, užmesti ant jo kokį nors tankų audeklą.

 

Jeigu užsidegė jūsų rūbai, laikykitės taisyklės: „ Stok, griūk ant žemės ir voliokis“ . Ką bedarytumėte, reikia sustoti, griūti ant žemės, užsidengti veidą ir voliotis, kol užges ugnis. Šie trys veiksmai turi būti daromi automatiškai, be jokių svarstymų. Todėl pabandykite ir išmokite juos atlikti praktiškai. Nepainiokite šios taisyklės su įsakymu bėgti iš gaisro vietos. Užsidegus rūbams, niekada nebėkite, nes nuo to tik stipriau imsite degti. Taisyklė „Stok, krisk ant žemės ir voliokis“ tinka ir gali būti naudojama tik tuo atveju, jeigu užsidega drabužiai.

 

Jokiu būdu negalima patiems eiti į degantį butą ar namą - tai mirtinai pavojinga.

 

EVAKUACIJA

Pirmoji ir svarbiausia taisyklė: eikite į lauką saugiai ir greitai kaip tik galite. Jokiu būdu neikite per dūmus.

 

Jeigu kambaryje prasidėjo gaisras ir sparčiai pradėjo kauptis dūmai, gulkite ant grindų ir labai greitai šliaužkite išėjimo link. Apačioje, po dūmais, lengviau kvėpuoti ir geriau matyti. Degimo metu išsiskiria nuodingos medžiagos. Vienos jų sunkios, leidžiasi į pažemę, kitos kyla, nešdamos suodžius lubų link. Šliaužiant bus galimybė kvėpuoti šiek tiek švaresniu oru. Jeigu įmanoma, paskui save uždarykite duris.

 

Jeigu gaisras kilo kitame kambaryje ir dūmų nematyti, galima bėgti pro duris, šokti per langą – žiūrint kaip saugiau. Ir šauktis pagalbos.

 

Esame įpratę išeiti pro duris, tačiau už jų gali būti liepsna. Pridėkite ranką (apverstą plaštaką) prie viršutinio durų plyšio. Jeigu jaučiamas karštis, neatidarinėkite durų, ieškokite kito kelio. Jeigu karščio nejaučiate, durų rankena neįkaitusi, pro plyšius nesiskverbia dūmai, lėtai praverkite duris. Atidarykite jas ne daugiau kaip 10 cm - taip išvengsite sprogimo, kuris įvyksta, liepsnai gavus papildomą oro, o su juo ir deguonies, porciją. Jeigu pro praviras duris pajusite dvelkiantį karštį, tučtuojau jas uždarykite – šis kelias pavojingas. Jeigu karščio nejaučiate, galite duris atidaryti plačiau ir, įvertinę situaciją (nedaug dūmų, nėra karščio, nematyti ugnies), skubėti prie išėjimo. Jei galite, įsisiauskite į antklodę, prisidenkite ja galvą.

 

Jeigu dūmai, liepsna, karštis užblokavo visus išėjimus ir negalite saugiai išeiti iš patalpos, sandariai užsidarykite duris ir likite kambaryje. Užkamšykite durų plyšius, ventiliacijos angas drėgnais skudurais, kad į kambarį patektų kuo mažiau dūmų. Jeigu turite galimybę, periodiškai apliekite duris vandeniu. Atidarykite langus, kad įeitų oro, lange pakabinkite ryškų audeklą ar drabužį – tai bus signalas ugniagesiams gelbėtojams, kad jums reikalinga pagalba. Jeigu kambaryje yra telefonas, skambinkite ugniagesiams, praneškite, kur esate. Pagalbos laukite prie lango, kad jus pastebėtų.

 

Jei gyvenate neaukštai ir yra galimybė evakuotis per langą be kopėtėlių, atminkite dvi šuolio per langą taisykles: nestokite ant palangės – taip padidėja aukštis, kurį teks įveikti. Nesėskite ant palangės nugara į pastatą – drabužiai gali užkliūti už lango. Slinkite už lango ant pilvo, laikydamiesi rankomis už palangės – taip visu ūgiu sumažės atstumas iki žemės, o ir nusileisite ant kojų – taip galbūt sumažinsite rimtos traumos tikimybę.

 

Jokiu būdu negalima slėptis spintoje, po stalu ar lova – nuo dūmų tai neapsaugos, o ugniagesiams bus daug sunkiau jus laiku surasti. Daug žuvusių gaisruose vaikų bandė slėptis…

 

Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė pilna dūmų, buto durų plyšius skubiai apkamšykite šlapiais skudurais. Paskambinę ugniagesiams pasakykite, kad į jūsų butą veržiasi dūmai. Jeigu nėra telefono, mojuokite skarelėmis pro langą ir šaukite. Jokiu būdu neatidarykite durų į laiptinę ir nebėkite per dūmus žemyn.

 

Jeigu dūmai sklinda iš lauko, užsidarykite langus ir šaukitės pagalbos. Atsargiai praverkite duris į laiptinę ir, jeigu joje dūmų nėra, skubėkite laiptais žemyn į lauką. Niekada, kilus gaisrui, nesinaudokite liftu. Jeigu jūs jau esate lauke, ten ir likite. Negrįžkite į degantį pastatą.