Istoriniuose šaltiniuose Šilalė minima nuo XVI a. pradžios – 1533 m. Tuomet buvo pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. Tačiau archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad Šilalė pradėjo kurtis kur kas anksčiau – jau XIV a.

Šilalė ir aplinkiniai kaimai nuo seno priklausė istorinei Karšuvos žemei. Šis mažas kalvotosios Žemaitijos kampelis nusėtas didesniais ir mažesniais piliakalniais: : jų žinoma net 32. Esama 15 šventviečių (alkakalniai, mitologiniai akmenys), 59 senkapiai bei pilkapiai. Dalyje šio krašto žemių plyti didelės Varnių ir Pagramančio regioninių parkų teritorijos. Valstybė saugo Padievyčio, Bilionių, Medvėgalio (aukščiausios Žemaitijos kalvos), Stemplių landšaftinius, Jūros botaninį, Upynos geomorfologinį, Aitros hidrografinį draustinius, Vainuto miškų biosferos poligoną, Bijotų ir Pajūrio parkus.

1812 m. Bijotuose įkurtas pirmasis Lietuvoje kraštotyros muziejus – D. Poškos „Baublys“. Vytogaloje veikia „Lituanikos“ lakūno S. Girėno, Lembo kaime kalbininko K. Jauniaus tėviškės – muziejai, Upynos liaudies amatų muziejus. 2006 m. į naujas patalpas įsikraustė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus.

1660 m. Šilalei buvo suteikta prekybos privilegija (pakartota 1744 m.) ir gyvenvietę imta vadinti miesteliu. Iki XVII a. jis priklausė Orvydams, o vėliau atiteko Pilsudskiams, kurių giminė Šilalę valdė iki pat XX a. Vėliau Šilalės dvaro dokumentai buvo išvežti į Lenkiją ir saugomi Senųjų aktų archyve.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Kaip ir daugelį kitų Žemaitijos miestelių, Šilalę ne kartą niokojo gaisrai. 1769 m. vietoje sudegusios senosios Šilalės katalikų bažnyčios pastatyta nauja. Dabartinė Šilalės bažnyčia pastatyta 1903-1909 metais. Projekto autorius Josifas Dziekonskis. 1806 m. iškilo evangelikų liuteronų bažnyčia, prie kurios 1852-1867 m. veikė parapinė mokykla. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.

Svarbūs Šilalės apylinkėse 1863 metų sukilimo įvykiai. Su caro kariuomene pirmasis Šilalės apylinkėse (Pažvėrio miške) susikovė B. Dluskio vadovaujamas sukilėlių būrys. Susirėmimo metu žuvo apie 150 žmonių. P. Šimkevičiaus būrio vyrai po šio mūšio buvo palaidoti Rėšketų ir Gulbių kaimo kapinėse.

Už dalyvavimą sukilime ir jo rėmimą nukentėjo daug Šilalės krašto dvasininkų ir dvarininkų: Kvėdarnos klebonas S. Gužauskis, Pajūrio klebonas A. Giedraitis, Kaltinėnų kamendorius S. Gedgaudas, P. Šimkevičiaus būrio kapelionas Gargasas, Šilalės kunigas K. Čechanavičius ir kt.

Lietuviškos spaudos draudimo metais keletas pagrindinių Žemaitijos knygnešių centrų buvo Šilalės rajono teritorijoje: Kvėdarnoje, Žvingiuose, Teneniuose, Pajūryje. Už lietuviškų knygų platinimą į žandarų rankas buvo pakliuvę kvėdarniškiai J. Budrikis, N. Paulauskis, B. Serapinienė, J. Steponavičius (visi iš), A. Jokubauskis iš Kaltinėnų, J. Arcišauskis iš Pajūrio, V. Birbilas iš Tenenių ir daug kitų šio krašto lietuviško žodžio skleidėjų.

1950 m. Šilalė tapo rajono centru. 1952 m. jai suteiktos miesto teisės. Savivaldybėje šiuo metu gyvena daugiau nei 30 tūkst. gyventojų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šilalės miestas ypač atsinaujino ir išgražėjo. 1994 m. atidaryti nauji Kultūros centro rūmai, sutvarkyta Nepriklausomybės aikštė, kurioje pastatyta skulptūra „Laisvės šauklys” (skulptorius K.Kisielius).

Nuo seno Šilalę garsino talentingi ir darbštūs šio krašto žmonės: kultūros ir gimtosios kalbos puoselėtojas, poetas ir istorikas Dionizas Poška (1765-1830), kalbininkas, profesorius, kunigas K. Jaunius, generolas - leitenantas, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas P. Liatukas (1876-1945).

Iš Šilalės krašto yra kilęs ir 1938-1939 metais Lietuvos teisingumo ministru dirbęs J. Gudauskis (1890-1980), A. Stulginskis – Steigiamojo seimo narys, pirmininkas ir eina prezidento pareigas. I Seimas (1922 m.) jį išrinko Lietuvos Respublikos prezidentu, toms pat pareigoms perrinktas II Seime (nuo 1923 m. birželio iki 1926 m. birželio). III Seime buvo jo pirmininkas (1926 12 17–1927 04); nemažai kitų žymių Lietuvos valstybės, visuomenės veikėjų.

Šilalės žemė brandino ir kompozitorių V. Jurgutį, dainininkus S. Laurinaitytę, Č. Nausėdą, Z. Paulauską, profesorių K. Antanavičių, mokslininkus A. Pošką, L. Kaulakį, skulptorių A. Toleikį, dailininkus P. Gerliką, V. Žilių, A. Čepauską, tautosakininkus N. Vėlių, S. Skrodenį, kalbininką V. Grinaveckį, kraštotyrininkę M. Čilvinaitę, poetę A. Lankauskytę, vitražistą L. Pocių, lakūną Jurgį Kairį.

Šilalė nuo seno žemdirbių kraštas. Rajono bendras žemės plotas 118798,7 ha 2010 m. sausio 1d.Iš jų: žemės ūkio naudmenos – 66075,8 ha, miškai – 33741 ha, vandenys – 2983 ha. Nusausintos žemės plotas – 57657 ha.
Kaimo vietovėse gyvena daugiau kaip 80 proc. gyventojų, tai yra beveik 25 tūkstančiai, mieste beveik 6 tūkstančiai.
Šiuo metu įregistruoti 3465 ūkininko ūkiai, iš jų 545 jaunųjų ūkininkų ūkiai ir 7009 žemės ūkio valdos. Valdose įregistruoti 599 partneriai.
2009 m. žemdirbiai pateikė 5813 paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti už deklaruotus žemės ūkio naudmenas. Iš viso deklaruota 60897 ha žemės ūkio naudmenų. Vidutinis deklaruotas ūkininko ūkio plotas – 10,48 ha.2009 m. pateikta 5813 paraiškų žemei deklaruoti ir deklaruota 60897 ha.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Šilalės rajone vyrauja smulkūs gyvulininkystės ūkiai.
Rajone šiuo metu galvijų laikoma 4309 ūkiuose.
Iš viso laikoma 36580 galvijų, iš jų 17333 karvės ir 6476 mėsinių ir mišrūnų veislės galvijai.
Pieno kvotą turi 2585 pieno gamintojai. Turima kvota viršija 73 tūkst. tonų.
Nuo 1 iki 5 karvių turi 79 proc. karvių laikytojų. Nuo 50 iki 100 karvių laikoma 17 ūkių.
Nuo 100 iki 150 karvių laikoma 4 ūkiuose ir daugiau kaip 150 karvių 1 ūkyje.
Rajone 85 bitininkai laiko 1533 bičių šeimas.
Šilalės rajone įregistruota iš viso 4976 vnt. žemės ūkio technikos (traktorių, priekabų, kombainų ir kt.). Per metus atliekama daugiau nei 3 tūkst. techninių apžiūrų.
Melioracijos statiniams prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti kasmet panaudojama daugiau nei 1 milijonas litų.
Žemdirbiai aktyviai dalyvauja 2007 – 2013 metų kaimo plėtros programose.
Už deklaruotus pasėlius žemdirbiams išmokama daugiau nei 20 milijonų litų.
Už gyvulininkystės produkciją išmokama daugiau nei 12 milijonų litų tiesioginių susietų ir atsietų išmokų.

Savivaldybėje veikia Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai, Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, VšĮ Šilalės rajono socialinių paslaugų centras, Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Šilalės rajono švietimo centras, parapiniai Kvėdarnos ir Kaltinėnų senelių globos namai.

Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje yra 5 gimnazijos, 3 bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos (tarp jų 1 Suaugusiųjų bendrojo lavinimo vidurinė mokykla), 7 pagrindinės mokyklos (tarp jų 4 dešimtmetės), 1 pradinė mokykla, 1 pradinio ugdymo skyrius, 1 vaikų lopšelis-darželis, meno, sporto mokyklos ir Tauragės profesinio rengimo centro Pajūrio skyrius.

Priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdomi 245 vaikai. 1-12 klasėse mokosi 4936,
Iš viso: 5181. Neformaliojo ugdymo įstaigose ugdomi 887 mokiniai: Šilalės meno mokykloje 481; Šilalės rajono sporto mokykloje 406.

Savivaldybė kontroliuoja uždarąsias akcines bendroves „Šilalės vandenys“, „Šilalės šilumos tinklai“, „Šilalės autobusų parkas“, „Gedmina“ (šarvojimo ir laidojimo paslaugos), „Šilalės knygynas“.

Savivaldybė sėkmingai bendradarbiauja su Stavenhageno (Vokietija), Lund (Norvegija), Krasniko (Lenkija), Sovietsko (Kaliningrado sritis) savivaldybėmis. 2009 metų rugsėjį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Borščiv rajono savivaldybe (Ukraina).

Per 2005 – 2008 metus Šilalės rajono savivaldybės administracija įsisavino 5,2 mln. Lt ES Struktūrinių fondų skirtų lėšų, 8,9 mln. Lt iš Valstybės investicijų programų, 8,7 mln. Lt iš Sanglaudos fondo įgyvendindama Nemuno žemupio investicinį projektą.Per 2009 metus įsisavinta lėšų iš Valstybės investicijų programos – 2 021 084 Lt, iš ES struktūrinių fondų – 1 887 720 Lt. Nemuno žemupio projekte – 4 585 000 Lt. Iš viso Nemuno žemupio projekto darbų priimta už 12 197 780 Lt.

 

Šilalės rajono savivaldybės įstaigos per tą patį laikotarpį iš ES Struktūrinių fondų įsisavino 10,5 mln. Lt ir 3,4 mln. Lt iš VIP.

Į Šilalės rajono savivaldybės tarybą išrinkti 25 nariai, veikia 5 komitetai (Finansų ir investicijų, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų, Kaimo reikalų, aplinkosaugos ir komunalinio ūkio, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų, Kontrolės).

Savivaldybės administracijoje veikia 8 skyriai (Socialinės paramos, Civilinės metrikacijos, Švietimo, kultūros ir sporto, Žemės ūkio, Finansų, Turto valdymo ir ekonomikos, Investicijų ir statybos, Personalo ir kanceliarijos), 5 tarnybos (Vaiko teisių apsaugos, Buhalterijos, Savivaldybės centralizuota vidaus audito, Informacinių technologijų, Ūkio) ir 14 seniūnijų (Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Palentinio, Pajūrio, Šilalės miesto, Šilalės kaimiškojoje, Tenenių, Traksėdžio, Upynos, Žadeikių).