Šilalės rajono savivaldybė

J. Basanavičiaus g. 2,

LT-75136 Šilalė

Tel. +370 449 76114

Faks. +370 449 76 118

El. paštas info@silale.lt

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Duomenys kaupiami ir saugomi

Juridinių asmenų registre

Kodas 188773720

Visitors from: 2008-11-25 Skaitiklis.lt - nemokama lankomumo statistika

Pajūrio

2009 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1891 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio miestelio herbas.

Pajūrio miestelis, Šilalės rajono savivaldybės seniūnijos centras, įsikūręs prie jūros upės. Vietovės pavadinimas neabejotinai atsirado nuo Jūros upės. Nors Pajūrio pavadinimas pirmą kartą minimas 1498m., žmonių čia gyventa nuo seno. Kadaise jie priklausė Karšuvos žemei.

Ant legendomis apipintų palei upę esančių piliakalnių buvo įrengta vientisa pilių ir pilaičių grandinė, sudariusi kovose su Vokiečių ordinu svarbią Jūros gynybinę sistemą.

Vietovės raida glaudžiai susijusi su Pajūrio valsčiumi. Jis su valdovo dvaru (dar XVI a. atiduotu į privačias rankas) minimi nuo XVI a. pradžios. XVI– XVII a. Jo tijūnais buvo Šemetų, Vainų, Valavičių ir kitų žymių giminių atstovai.

1919 m., kai iš naujo buvo kuriamas jaunos Lietuvos Respublikos administracinis padalijimas, Pajūris prarado kelis šimtus metų turėtas administracinio centro funkcijas ir tapo pavaldus Šilalės valsčiaus administracijai.

Herbui panaudotos dvi senosios Lietuvos heraldikos spalvos. Raudona reiškia drąsą, narsą, kovose už laisvę pralietą kraują, o sidabras (balta) rodo ne tik vandenį (Jūros upę), bet ir dorą, turtą.

Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

2009 m. kovo 23 d. Lietuvos respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1751 patvirtintas Šilalės rajono Pajūrio seniūnijos Žvingių miestelio herbas.

Pirmą karta istorijos šaltiniuose Žvingių miestelio pavadinimas paminėtas 1537 m.

Kadaise šis miestelis vaidino svarbų vaidmenį. Buvo Žemaitijos valsčiaus ir didelio dvaro centras, pro jį ėjo pasienio prekybos keliai.

Žvingiai garsėjo savo smuklėmis, midumi, ir alumi. 1744 m. Zigmantas Vaza valdovo dekretu leido ketvirtadieniais rengti turgus.

O 1792 m. gegužės 15 d. šalies valdovas Stanislovas Augustas Žvingiams suteikė Liustracijos privilegiją. Joje rašoma: „Kad tas miestas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikaluose, tvirtindamas išrašus ir kitus raštus, patirtų tikrą garbę ir didžiuotųsi atskiru nuo kitų miestu herbu, jam suteikiame tokį herbą, kaip čia yra nupieštas, tai yra lauro vainiku apjuostus kalaviją, ietį ir kardą.“

Neilgai žvingiškiai didžiavosi savo karingu herbu. Po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos padalijimo jis buvo pamirštas. Tik 1912 m. istorikas Janas Obstas, tyrinėdamas Lietuvos metriką aptiko Žvingių herbo piešinį.

Istorijos vingiai Žvingių miesteliui buvo negailestingi. Jį naikino karai ir keli gaisrai, Jūros upės potvyniai. 1841 m. miestelyje gyveno 350 gyventojų, dabar telikę apie 200.

Istorinį Žvingių miestelio herbą atkūrė dailininkas Arvydas Každailis. Raudoname lauke išdėstyti auksinė ietis ir įžambiu kryžiumi – sidabrinis kardas ir kalavijas. Ginklai apjuosti žaliu lauru vainiku su auksinėmis uogomis.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Pajūrio seniūnija

Kodas – 188614878
Adresas: Dariaus ir Girėno g. 33, Pajūrio mstl., 75289 Šilalės r.sav.

Tel.: (8 449) 58 166, mob. 8 686 18 316

Pajūrio seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas.

Seniūnijos centras – Pajūris, teritorijos plotas 11152,00 ha.

Gyventojų seniūnijoje ~ 2510

Seniūnijai priklauso 42 kaimai:

Ąžuolija, Bačiškė, Barboravas, Dapkiškė, Džiaugėnai, Griaužai, Gulbiškiai, Jomantai, Jonaičiai, Kalniškiai I, Kamščiai, Keberkščiai, Kirnės I, Kirnės II, Kukariškė, Kunigiškiai, Kusiai, Libartai, Lileikėnai, Loma, Maskolija, Medeliškė, Nedojės, Paežeris, Pailgotis, Pajūris, Pakalniškiai I, Pakisys, Palaivis, Paskarbiškiai, Pažvėris, Reistrai, Spraudaičiai, Stegvilai, Stigraliai, Tūbučiai, Užjūris, Užlaidinė, Vidutiškė, Vilkų Laukas, Visdžiaugai, Žvingiai.

Aktualijos

2010-07-07

 

Pajūrio valsčiaus, miestelio raida

Pajūris – senovinis miestelis kairiajame Jūros upės krante, toje vietoje įteka į ją Nemylas. Nuo to ir vietovardis kilęs.

Pajūrio valsčius sudarytas kaip LDK administracinis vienetas. Tai sena gyvenvietė, pro kurią ėję kryžiuočių keliai į Medininkų kraštą.